Kristalas – kietasis kūnas, turintis tvarkingą vidinę struktūrą. Jį sudaro tvarkingai susigrupavusios dalelės: atomai, jonai (krūvį turinčios dalelės) arba molekulės (atomų junginiai).
Kristalai gali būti įvairių formų, nuo paprastų kubinių struktūrų iki šešiakampių iki dvigubų piramidžių iki aukštų smaigalių, turinčių iki 10 ar daugiau šonų. Kai kurie nėra simetriški iš vienos pusės į kitą. Struktūros formą lemia jo cheminiai komponentai ir cheminės jungtys. Kartais kristalinė struktūra pereina į skystą būseną ir tampa skystu kristalu, dažnai naudojamu šiuolaikinėse technologijose.
Natūralūs kristalai yra iškasti iš žemės, ten, kur susidaro žemės temperatūra ir slėgis. Daugybė kristalų taip pat sukuriama laboratorijose, kontroliuojamomis sąlygomis, konkretiems tikslams.
Kristalai dažnai supjaustomi ir poliruojami į brangakmenius, naudojamus juvelyrikoje. Kristalai dažnai naudojami kaip dekoratyviniai objektai ir meditacijos ir gydymo praktikose.
