Joga –tai seniausia Indijos dvasinė disciplina. Šiandieninis pasaulis praktikuoja jogą vardan geros sveikatos. Tyrėjai bando ištirti jogos vaidmenį palaikant fizinę ir psichinę sveikatą.  

Joga vienas seniausių metafizinių mokslų, tiriantis sielos prigimtį ir per jos discipliną pažadinantis sąmoningą žmogaus protą, sujungiantį būtį su nemirtinga aukščiausia dvasia. Tikrasis gyvenimo džiaugsmas atsiranda, kai galime suvienyti gamtą ir kultūrą, turtus ir skurdą, judesį ir ramybę, prisirišimą ir paleidimą.

Daugelis ir dabar dar galvoja, kad joga tai religija, tačiau taip nėra. Tai gyvenimo būdas, kuris stengiasi turėti sveiką protą sveikame kūne. Žmogus yra psichinė, fizinė ir dvasinė būtybė, o joga padeda skatinti visų trijų vystymąsi. Kitos fizinių pratimų formos, kaip aerobika, garantuoja tik fizinę savijautą, nes turi mažai ką bendro su dvasiniu vystymusi.

Jogos praktika:

• Idealios pusiausvyros ir harmonijos pasiekimas;
• Skatina savigydą;
• Pašalina neigiamus proto blokus ir toksinus iš kūno;
• Didina sąmoningumą;
• Padeda susikaupti ir susikoncentruoti;
• Mažina stresą ir įtampą, suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą.

Joga reiškia “sąjunga” ar “susijungimas”. Joga kaip dvasinis tikslas, reiškia individualios sielos susivienijimą su aukščiausia siela (Dievu).

Praktine prasme joga reiškia kūno ir proto harmoniją. Harmonija suteikia nepaaiškinamą džiaugsmą, gerą savijautą, ilgą gyvenimą, ramybę ir laimę. Taip pat joga turi nepaprastų galimybių ugdyti fizinę ir psichinę sveikatą. Gydo ligas, įskaitant baimę, tačiau kaip gydantis mokslas, dar neišnaudojamos visos jo galimybės.

Jogos dvasia:

Tikroji jogos dvasia – fizinis ir psichinis sveikatinimas . To siekiama atliekant fizinius ir psichinius pratimus. Fiziniame lygmenyje metodai susideda iš jogos pozų (asanų), kuriomis siekiama palaikyti sveiką kūną. O psichiniame lygmenyje svarbu kvėpavimo technikos (pranayama) ir meditacija (dhyana).

Gera sveikata:

Gera sveikata – tai kūno, proto, dvasios atspindys. Integravus į savo gyvenimą fizinius pratimus, meditaciją, subalansuotą mitybą, moralę, mylinčius santykius (su šeima, draugais, taip pat ir darbo vietoje) galima išvengti ligos nebuvimo. Sveikata yra visiška fizinė, psichinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos nebuvimas. Joga yra filosofija ir mano, kad kūnas yra labai svarbus, todėl jį treniruoja. Be sveikatos negalime nei medituoti, nei siekti kažko daugiau. Garsus sveikatos priežiūros specialistas Ben Jonson pasakė: ”O, sveikata! Sveikata! Turtuolių palaiminimas! Vargšų turtai! Kas gali tave nusipirkti, nes be tavęs nėra pasaulio! Bendrą sveikatą sudaro: fizinė, psichinė, emocinė ir dvasinė sveikata.

• Fiziniu lygmeniu tai padeda kiekvienai kūno ląstelei atsinaujinti save, palengvina virškinimą, daro efektyvesnį įkvėpimą, pagerina kraujo apytaką.
• Psichiniame lygmenyje. Tai pasirodo puikus metodas norint susikaupti; tai puikus būdas gydyti sunkią psichosomatinę ligą be vaistų, taip pat veiksminga priemonė norint panaikinti priklausomybes ir kitus blogus įpročius; padeda atskleisti proto slėpinius.  
• Emociniame lygmenyje sąmoningo samprotavimo stiprinimas kontroliuoja reakciją į aplinkos sąlygas, aplinkybes ir kitų elgesį.
• Dvasiniame lygmenyje, svarbu išsilaisvinti iš išorinių jėgų, neprarandant pusiausvyros.

Jogos vaidmuo siekiant geros sveikatos

Svorio metimas, stiprus ir lankstus kūnas, švytinti graži oda, ramus protas, gera sveikata, ramybė, visa tai joga gali pasiūlyti. Tačiau labai dažnai joga suprantama tik kaip pozos. Mes dažnai suvokiame jogos naudą tik kūno lygmenyje, pamirštame susieti kūną, protą ir kvėpavimą. Kai esi harmonijoje, kelionė per gyvenimą yra ramesnė, laimingesnė ir pilnesnė. Joga gali pasiūlyti labai daug ir jos nauda jaučiama labai giliai ir subtiliai. Apžvelgsime jogos praktikos naudą.