Smilkalų istorija
Iš kur kilęs smilkalų pavadinimas?
Žodis „smilkalai“ kilęs iš lotyniško žodžio „degti“. Taigi, pačia pagrindine prasme smilkalai - skirtingos augalinės medžiagos, kurios degant skleidžia įvairų aromatą bei suteikia daugybę emocijų.
Galbūt žinojote ir anksčiau, o galbūt girdite tai pirmą kartą, tačiau pagrindine smilkalų sudedamoji dalis yra sandalmedis. Tai yra augalas, kuris dažniausiai randamas augantis Indijoje, Havajuose ar Australijoje. Šio augalo eteriniai aliejai stiprėja ir intensyvėja sandalmedžiui senstant. Būtent šis eterinis aliejus ne tik maloniai kvepia, bet naudojamas ir kaip priešuždegiminis, antiseptinis ir antispazminis preparatas. Tai natūralus būdas mažinantis stresą.
Pirmųjų smilkalų istorijos
Manoma, kad smilkalai buvo atrasti atsitiktinai. Senovės pasaulyje žmonės dažnai naudojo šakas, lapus ir kitas augalų dalis, kad užgesintų ugnį, ir netrukus suprato, kad sudegę skirtingi augalai skleidžia skirtingus aromatus.
Netrukus buvo pastebėta, jog tam tikri augalai degant kvepia itin maloniai ir tai paskatino žmones vis daugiau eksperimentuoti, maišyti įvairius augalų derinius. Tai manoma, jog buvo smilkalų pradžia.
Tai, ką žinome apie smilkalų naudojimą senovės Kinijoje, manome, kad tai panašu ir kituose tų laikų regionuose - jie buvo naudojami daug plačiau nei šiandien. Taikymo sritis buvo: dieviškieji palaiminimai, gydomosios galios, egzotiški skoniai - kad žmogus kvepėtų maloniai ir patraukliai priešingai lyčiai.
Smilkalų rūšys
Dabar yra daugybė smilkalų rūšių. Kiekvienoje šalyje vyrauja skirtingų formų ir kvapų smilkalai. Apžvelkime kelis iš jų.
Smilkalų lazdelės su centru
Ankstyviausi lazdelės formos smilkalai Kinijoje pasirodė Mingų dinastijoje (1348–1644 m.) ir tapo populiariausia šiandien naudojamų smilkalų forma. Kartais smilkalų lazdelės yra vadinamos „žolelių lazdelėmis“. Dažniausiai šios formos smilkalai naudojami norint deginti didesnį kiekį smilkalų įvairiose šventyklose ar įvairiuose renginiuose. Taip pat, ši forma yra itin populiari tarp smilkalų naudojimo namų sąlygomis.
Iš tikrųjų šiandien rinkoje yra dviejų rūšių smilkalų lazdelės: viena su centru ir viena be. Smilkalas su centru savo kilme ir asociacijomis laikomas labiau indišku, nors jis taip pat naudojamas kai kuriose Kinijos dalyse. Plačiai paplitę Nag Champa smilkalai beveik visada gaminami su smulkintomis aromatinių augalų dalelėmis, vadinamomis Masala.
Smilkalų lazdelės be centro
Smilkalų tipas be centro yra dažniausiai naudojamas Kinijoje ir beveik visur Japonijoje ir Tibete. Jis gaminamas tiesiog sukant smilkalų pastą į lazdelės formą.
Kitos įprastos smilkalų formos
Milteliai ar pasta, naudojami smilkalų lazdelėms gaminti, taip pat gali būti pagaminti iš kitų formų. Žemiau išvardintos formos yra retesnės, tačiau vis dar gana plačiai prieinamos:
Ritiniai smilkalai: apvalūs, spiralės formos smilkalai, dažniausiai naudojami Kinijoje.
Kūgis: sukurtas Japonijoje 1800-aisiais, taip pat plačiai pritaikytas tibetiečių.